- šešuolėtis
- šešúolėtis sm. (1) DŽ, NdŽ, KŽ; BzB329, M žr. šešuolis: 1. prk. Bet ūmai jo veidą apsiautė tik tik užmatomas rūpesnio šešuolėtis J.Bil. ^ Dienos mano kaip šešuolėtis palinkėjo Mž473. 2. prk. Idant apsišviestųsi tiemus, kurie tamsosu ir šešuolėtėje smerties sėdi Mž543. 3. Naminė avis yra tik šešuolėtis laukinės Blv.
Dictionary of the Lithuanian Language.